Programinė įranga
„Dienas Bizness“, 2009 m. birželio 6 d.
Tokią įžangą pasirinkau, nes šis faktas mane labai maloniai nustebino. Dar labiau nustebau, kai "paguglinęs" sužinojau, kad Baložės miestelyje gyvena tik 4500 gyventojų.
Vienas didžiausių JAV komercinių bankų "Morgan Stanley" naudoja Linux nuo 2001 metų, įskaitant ir sudėtingas finansines programas. Tai paskelbė banko IT vadovas Anthony Golia.
Bendrovės "Gartner" teigimu iki 2012 metų 90% verslo įmonių naudos Atviro kodo PĮ.
Ir jeigu išsivysčiusių šalių verslas moka skaičiuoti savo pinigus, tai kodėl Lietuvos valdžiai galų gale nepradėjus to daryti bent jau dabar.
Pabandysiu padaryti tai už juos. Įstaigose, kaip taisyklė, dar yra ir toks reiškinys, kaip serveriai, taigi į savo skaičiavimus teko įtraukti ir jų PĮ. Analizavau trijų bazinių operacinių sistemų platformų kainas: "Microsoft Vista Business", "Red Hat Enterprise Linux Desktop"(Atviro kodo su komerciniu palaikymu) ir “Ubuntu Desktop Edition” (Atviro kodo visiškai nemokama). Paskaičiavus PĮ kainas, (100 PC + 1 serveris), gavosi, kad perėjus nuo Microsoft platformos prie RedHat (nors aš jau treti metai dirbu tik su Ubuntu Desktop, pasirinkau kaip pavyzdį RedHat, nes skeptikai būtinai pasakys, kad diegti PĮ be palaikymo yra labai jau neatsakinga), vienam biuro kompiuteriui minimaliai sutaupoma 610 Lt.(su PVM) per metus!
Valstybinės Tarnybos Departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (kuris pateikdamas informaciją tik Microsoft Inc. patentuotu *.doc formatu pažeidžia LR įstatymus) duomenimis, 2009 m. I pusmetį Lietuvoje buvo 30671 nestatutinis valstybės tarnautojas. Praktiškai kiekvienas iš jų turi darbo vietoje kompiuterį. Taigi, vien tik nestatutinėje Valstybės Tarnyboje Lietuva gali sutaupyti nuo 18.7 mln. Lt. per metus. Toliau reikėtų pridėti statutinius valstybės tarnautojus, mokslo ir švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas ir t.t.
Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į kuo greitesnį, visuotinį Atviro Kodo PĮ diegimą švietimo įstaigose - tai leistų mūsų visuomenėje labai greitai išgydyti Atvirojo Kodo fobiją.
Jeigu norite daugiau sužinoti Apie Atviro Kodo programas bei standartus, labai nuodugniai ir gimtąja kalba galite perskaityti Žilvino Jančoro ir Mykolo Okulič-Kazarino knygoje "Laisvieji informaciniai sprendimai"
http://studento.vikis.lt/Laisvieji_informaciniai_sprendimai/LIS-2008-10-13-virselis.pdf
http://studento.vikis.lt/Laisvieji_informaciniai_sprendimai/LIS-2008-10-15.pdf